venteris

vénteris sm. (1) J, FrII464, K.Būg, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ, ŠT145, Slnt, Ms, Grdm, VšR, Vrb, Vlk, Nm, Lel, veñteris (1); JbL262,327, venterỹs (3^a) NdŽ, Lp, (3^b) Nm, Mrs, Rmš, Pls; M 1. SD396, R, R141, MŽ, MŽ186, Sut, N, S.Dauk, RtŽ, Kos58, Krkn, Klvr žvejybos tinklas su sparnais ir prieduru: Piemuo iščiuižė iš veñterio žuvis, t. y. išvogė JI565–566. Venterỹ žuvies neradau, ižos pritraukė JI674. Vénterius pavasariais spęsdavo DūnŽ. Vénterių yr nėginių, kvapinių, bruišinių, ant lydekų – ant kožnos žuvies Rsn. Šaminis vénteris Rsn. Vénteriai buvo su lankais Smln. Ans liuobąs dėti vénterį ir liuobąs sugauti vėgėlių kaip save drūktumo Plt. Bučius yra toks be ko, a vénteris tokioms dvim šakoms Sd. Žinai, ten Aukštaitijo[je] vadina bučiais, o pas mus vénteriais Štk. Rykmetį savo vénterė[je] septynias lydekas radom Varn. Ans turėjo upė[je] įsidėjęs vénterį Als. Veñterius šitokius stato pakrašty Pb. Užustačiau vénterį ežeran, gal ineis koks žuviokas Vžns. Užtaisyk vénterį, matai, koks skylėtas Žl. Venterius darė, an upės statė Btrm. Venteris – maždaug 10 m ilgio maišo pavidalo mezginys su keliais išgaubimais (gerklėmis), aplenktais 100–35 cm skersmens lankais MLTEIII552. Venteris yra su sparnais, užstato be takišo Kos125. Venteriai yra viengalviai ir teturi vieną, rečiau porą sparnų rš. Rūsčiomis žiemos dienomis ir ilgais vakarais, tupėdamas pas krosnį, pynė jis bučius, venterius ir tinklus mezgė LzP. Žiemą venterukùs taiso pasisėdęs Kin. Į venteráičio liežuvį (priešakį) kad įlenda ungurys, važiuo[ja] paakiuo Kin. Jie tinklaičiais, venteraičiais didin savo naudą KlvD357. Venterelis N. | Musininkas yr venteriškai dirbtas, dėl to ir vadina musų̃ venteris Šts. ^ Tų žmonių pilnà kaip vénterė[je] Trk. Atejo sušlapęs kap vénteris Pns. Įlindo it žuvis į venterį M.Valanč. 2. pikta dvasia (keiksmo žodis): Kad tave venteris paspirtų! Vlkv. O kad jį vénteris, nusimušiau koją! Lbv. Ot ma jį venteriaĩ! Vv. Aš esu geras velnių vénteris Kin.